„Kol neturime veidų“ – paskutinis ir brandžiausias C. S. Lewiso romanas. Tai senovės mito apie Psichę ir Kupidoną istorija, pasakojama sesers Orualės. Netekusi mylimos sesers, Orualė kaltina dievus neteisybe ir bando suprasti savo likimą. Ieškodama atsakymų ji pamažu susiduria su skaudžia tiesa apie save ir galiausiai suvokia, kas iš tiesų yra tikra.
Tai gili ir emociškai intensyvi istorija apie meilę, pavydą, išdavystę, tikėjimą, drąsą pažvelgti į save ir kainą, kurią tenka sumokėti, kol žmogus įgyja veidą – iš tikrųjų ima suvokti save, kalbėti savo balsu, išreikšti tikruosius troškimus ir nebesislėpti už šydo, kaukės ar įvaizdžio.
C. S. Lewisas (1898–1963) – airių kilmės britų rašytojas, literatūrologas, anglikonų teologas, Oksfordo ir Kembridžo universitetų profesorius. Plačiausiai išgarsėjo fantastikos ir krikščioniškosios apologetikos kūriniais, gebėjimu paprastai ir įtaigiai perteikti sudėtingus moralinius bei dvasinius klausimus. Lewiso kūryboje dažnai susipina fantastika, mitologija ir religinės temos. Labiausiai žinoma jo knygų serija „Narnijos kronikos“, tačiau ne mažiau reikšmingi ir kiti darbai: „Kosmoso trilogija“, „Keturios meilės“, „Kipšo laiškai“, „Didžiosios skyrybos“ ir kt.
